Energijos kaupimo baterijų technologija pastaraisiais metais sulaukia vis daugiau dėmesio ir nesunku suprasti, kodėl. Atsinaujinančių energijos šaltinių, tokių kaip vėjo ir saulės energijos, kurie gamina energiją su pertraukomis, augimas skatina ekonomiškai efektyvių ir patikimų energijos kaupimo sistemų poreikį.
Vienas iš perspektyviausių sprendimų – energiją kaupiančios baterijos. Šios baterijos kaupia energiją cheminės arba elektrinės potencialios energijos pavidalu, kurią vėliau galima pasiekti prireikus. Energijos kaupimo baterijos yra įvairių tipų ir dydžių, įskaitant ličio jonų, švino rūgšties ir srauto baterijas.
Ličio jonų baterijos, kurios plačiai naudojamos buitinėje elektronikoje, pavyzdžiui, išmaniuosiuose telefonuose ir nešiojamuosiuose kompiuteriuose, tampa vis populiaresnės energijos kaupimo programose dėl didelio energijos tankio ir ilgo ciklo veikimo. Tačiau didelė jų kaina tebėra pagrindinė kliūtis plačiai taikyti.
Švino rūgšties akumuliatoriai, nors ir pigesni nei ličio jonų akumuliatoriai, turi mažesnį energijos tankį ir trumpesnį veikimo laiką. Kita vertus, „Flow“ baterijų tarnavimo laikas yra ilgesnis ir energijos talpa didesnė, tačiau jos vis dar yra tyrimų ir plėtros stadijoje.
Nepaisant šių iššūkių, energijos kaupimo baterijų rinka ateinančiais metais sparčiai augs. Remiantis „Grand View Research“ ataskaita, tikimasi, kad pasaulinė energijos kaupimo sistemų rinka iki 2024 m. pasieks 19,04 mlrd.
Energiją kaupiančios baterijos gali pakeisti energijos gamybos ir naudojimo būdus. Vis labiau plintant atsinaujinančiai energijai, energijos kaupimo sistemos atliks svarbų vaidmenį užtikrinant patikimą ir tvarią energetikos ateitį.
